Džiovinama medžiaga patalpinama į aukšto -dažnio elektrinį lauką, o kintamasis aukšto Pagrindinė šio šildymo būdo savybė yra ta, kad didesnės drėgmės patalpos gauna daugiau šilumos. Kadangi medžiagos vidinė drėgmė yra didesnė nei jos paviršiaus, medžiagos viduje įgaunama daugiau energijos, todėl vidinė temperatūra yra aukštesnė nei paviršiaus temperatūra. Tai sulygina temperatūros gradientą su drėgmės sklaidos kryptimi, pagreitina vandens garavimą ir sutrumpina džiūvimo laiką. Šio tipo džiovintuvai ypač tinka medžiagoms, kurios džiovinant lengvai susiformuoja plutelė, arba medžiagoms, kurių vidinę drėgmę sunku visiškai pašalinti (pavyzdžiui, odai). Dielektrinis džiovinimas kaitinant sunaudoja daug elektros energijos ir daugiausia naudojamas maisto ir lengvosios pramonės gamyboje. Džiovintuvo projektavimas ir skaičiavimas turi prasidėti nuo tinkamo džiovyklės tipo parinkimo.
Džiovyklės pasirinkimas daugiausia grindžiamas patirtimi, todėl reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:
① Medžiagos ir gaminio charakteristikos, tokios kaip medžiagos forma (pvz., srutos, pasta, milteliai, granulės, dribsniai), kietųjų dalelių dydis ir stiprumas, pradinis drėgmės kiekis ir drėgmės forma, ar medžiaga yra toksiška, degi ar lengvai oksiduojasi, reikalingas galutinis produkto drėgnumas, ar leistini nežymūs gaminio užterštumo pokyčiai leistina gaminio temperatūra ir prekės kaina.
② Sąlygos, susijusios su gamybos procesu, pvz., apdorotos medžiagos kiekis, sąlygos prieš{0}} ir po{1}}apdorojimo, lakieji tirpikliai ir ar juos reikia regeneruoti.
③ Džiovyklos eksploataciniai ir ekonominiai rodikliai. Visapusiškai apsvarsčius aukščiau išvardintus aspektus ir palyginus bei patikrinus įvairias džiovykles, apskritai belieka vos keletas džiovyklų tipų. Tada atliekami nedidelio masto bandymai, siekiant rasti tinkamiausius veikimo ir struktūrinius parametrus. Galiausiai, atsižvelgiant į įrangos kainą ir nedidelio masto bandymų- rezultatus, pasirenkama džiovykla.
